Teisingi verslo pietūs: gerai pavalgęs žmogus ir pats tampa geresnis

jolantaBaltos staltiesės, nedidelė kaina, geras maistas ir dar geresnis aptarnavimas – keturi dalykai, kurių iš gerų verslo pietų tikisi lietuviai. Kokie yra kokybiški verslo pietūs, kaip žinoti, kad restorano virtuvėje vyrauja švara ir kodėl nereikia skubėti pakilti nuo stalo? Skubėk lėtai – taip skamba iki mūsų dienų atėjusi lotyniška patarlė. Tuo įsitikinę ir Aukštųjų technologijų centre BOD atidaromo restorano „Skonio slėnis“ savininkai Jolanta ir Dalius Šlapeliai.

Verslo pietumis vadiname ir pietus, skirtus verslo reikalams aptarti (angl. business lunch), ir mums visiems įprastus „dienos pietus“. Protokolinė verslo pietų trukmė – apie 1,5 valandos. Tai ramūs, turtingesni laiko ir finansų prasme pietūs, skirti verslo žmonėms. Verslo pietūs – ne mažiau svarbus ritualas, kaip ir tas, kuris asmuo pirmas paduoda ranką sveikintis. Atrodo smulkmena, bet gali daug lemti: manieros, aplinkos pojūtis, net užsakomas maistas. Dienos pietus – tai neilgai trunkantys pietūs per darbo pertrauką.

„Kokybiškiausi verslo pietūs yra tie, kurie gaminami jau po užsakymo. Kalbu ne tik apie gerą maistą, bet ir apie praleistą laiką. Paprastai apie darbus kalbama po valgio, todėl per 45 min. žmogus spėja atsikvėpti, galbūt neformaliai šnektelėti su kolegomis ar partneriais. Per tikrai svarbius verslo pietus patariama neužsakinėti maisto, kuris valgomas rankomis, pavyzdžiui, vištos šlaunelės. Taip pat tokio, kurį sudėtinga valgyti net su įrankiais, pavyzdžiui, mėsainio“, – sako Jolanta Šlapelienė.

O apie dienos pietus, kurių metu visi greitai pavalgo jau iš anksto paruošto maisto, svarbu žinoti štai ką: sveikas maistas bus pagamintas iš sezoninių gėrybių, kvepės, bus gražių spalvų ir neperdirbtas iš vakarykščio garnyro ir pan.

„Jeigu dabar skanūs burokėliai, moliūgai – tuomet juos ir reikia naudoti patiekalams. Šiuo metų laiku dar puikios avietės, gervuogės, spanguolės – desertams. Grybai – karštiems patiekalams. Nors rudmėses užraugti taip, kad paragavus tarp dantų netraškėtų žemės – taip pat nemenkas mokslas. Savo restorane turime pačių užaugintų daržovių, vaisių, taip pat perkame lietuviškus maisto produktus – tada esame tikri, kad mūsų klientai gauna sveiką ir šviežią maistą,“ – sako Jolanta Šlapelienė.

Per lietuviškus verslo pietus dažniausiai apsieinama be alkoholinių gėrimų, tačiau mielai geriamos obuolių sultys. Etiketas? Restorano šeimininkas pataria nepamiršti, kad pietų metu ant stalo nereikėtų laikyti mobiliųjų telefonų ar kitų prietaisų, jokiu būdu neragauti maisto iš kito žmogaus lėkštės, nedėti panaudotų įrankių ant stalo.

„Valgyti reikia ramiai, kad užtektų laiko pagalvoti apie tai, kokie darbai ir kokie malonumai dar laukia. Jeigu turite galimybę, pavalgę, apeikite ratelį ir grįžkite pyrago desertui, juk valgyti – tai ilsėtis, – įsitikinęs Dalius Šlapelis. – Gerai pavalgęs žmogus ir pats tampa geresnis. Argi tai ne svarbu, norint sėkmingai užbaigti sandėrį? Stalo, maisto kultūra yra svarbus veiksnys, kurį neretai pamirštame“, – sako restorano šeimininkas.

Dar vienas svarbus kriterijus, į kurį būtina atsižvelgti renkantis vietą verslo pietums – tai virėjų, padavėjų ar barmenų išvaizda. Kitaip tariant – švara, tvarka ir estetika – būtini pastarųjų išvaizdos elementai. Ponia Jolanta įsitikinusi – jeigu virėjas ar padavėjas neatrodo tvarkingai, tai belieka tik įsivaizduoti, kas darosi jo virtuvėje. Aukštųjų technologijų centro BOD, kuriame kasdien galima valgyti „Skonio slėnio“ restorano verslo pietus, atidarymas jau šiandien, spalio 15 d.